- vartinklė
- var̃tinklė sf. (1) GGA1885,934(Prk), vartinklė̃ (3b) Prk žr. vartinklis: Var̃tinklė palubė[je] didžiausia Plng. | Medžiai y[ra] pyspjaudyti, iš tų spjaudalų pavirsta į var̃tinkles, iš tų var̃tinklių vystos (nj.) vabalai LKT63(Lkž). [Kirmys] suvyturtame lape arba galūse šakelių užvis aukštai plona vartinkle apsivytura S.Dauk. Jos (kandės) visur apsigobta it su vartinklėmis, ir bitės anoms negal nėko padaryti S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.